Kvapnus šeimos verslas

Interviu

Kvapnus šeimos verslas

Nuo nulio verslą pradėję Greta ir Paulius Vaitulioniai mini jų įkurtų kvapų namų „Natūralios idėjos“ dešimtmetį. Sutuoktiniai pasakoja, kad atsigręžus į nueitą kelią apima malonus jausmas – kiek sukurta, patirta, išmokta, įveikta ir viskas tik savo pastangomis. Minėdami gražią sukaktį, verslininkai jau galvoja apie naujus produktus, tačiau mielai sutiko pasidalinti savo verslo pradžia ir atskleisti, kas slypi kvapnaus verslo užkilusiuose.

Greta ir Pauliau, tai kurio mintis buvo nerti į kvapnų verslą?

Paulius: mane visada traukė verslas, nuo pat vaikystės. Visuomet bandžiau kažką nuveikti šioje srityje, o į kvapnų verslą įtraukė Greta, prieš tai sukausi visai kitoje sferoje.

Greta:  aš visada mėgau kurti, traukė spalvos. Kai atsirado pirmasis sūnus, labiau pradėjau domėtis aliejais, kosmetikos sudėtimi, norėjosi natūralių produktų. Pradėjau gaminti natūralius rankų darbo muilus. Paulius mane palaikė, skatino ir po truputį pats pradėjo labiau įsitraukti. 

Ar kuris iš jūsų turėjote verslo patirties, ar reikėjo visko mokytis eigoje?

P.: verslą turėjau, tik tai, ką pradėjome kartu su Greta, buvo visiškai nauja. Negali paimti ir bet kaip daryti – reikia daug domėtis, aukoti laiką, galų gale tikėti, kad tau pavyks.

G.: aš žengiau pirmuosius žingsnius, ir nors Paulius verslo srityje dirbo anksčiau, muilų gamyba, nuo kurios viskas ir prasidėjo, abiem buvo nauja sritis: reikėjo gilintis ne tik į aromaterapiją, bet ir į chemiją, verslo administravimą; prasidėjo leidimų ieškojimas, mokymasis iš klaidų ir t.t. Dabar norintiems pradėti verslą visuomet sakau, kad reikia suprasti, jog, kaip ir viskas gyvenime, verslas turi dvi puses – gražią ir nelabai, bei įsivertinti, kiek esi pasirengęs paaukoti už sėkmę.

Kokius sunkumus teko įveikti? Ar nebuvo dvejonių, gal imtis kažko kito?

G.: turbūt labiausiai skaudu prisiminti akimirkas, kai reikėdavo aukoti laiką, kurį galėtume leisti su vaikais. Verslas augo kartu su jais, reikėjo skirstyti laiką, ne visada buvo patogu. Norėjome kuo kokybiškesnių produktų, o tai užtruko daug laiko, nes vis susidūrėme su tam tikrai sunkumais: vis kokia nors žaliava netikdavo, kvapai kartojosi, buvo per saldūs, blogai reagavo su kitais produktais, buvo nevisai natūralūs. Teko įdėti ir laiko, ir pastangų. Visas pelnas pirmais metais būdavo investuojamas į produktus, į jų ingredientus, pakuotes. Dvejonių, žinoma, buvo, bet jos greitai išnykdavo, kai sulaukdavome vis daugiau dėmesio, gerų atsiliepimų.

P.: Labai džiaugiuosi, jog nuo mūsų dviejų įmonė išaugo iki šaunios komandos – žmonių, kurie kiekvieną dieną prisiliečia prie kiekvieno produkto ir tiki tuo, ką daro.

Kas už ką versle esate atsakingas?

P.: galima sakyti, jog mes išlaikome puikų balansą, vienas kitą papildydami. Greta kuria kvapų kompozicijas, produktų formules, aš esu paniręs į pakuočių kūrybą, žaliavų ieškojimą. Dažnai aptariame idėjas, ką galima daryti, sukurti. Man patinka strategija, matymas į priekį.

Kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena?

G.: prasideda nuo puodelio kavos, kurį lydi rutina, kaip ir daugelio namuose: pusryčiai, vaikų vežimas į mokyklą. Na, o tada prasideda kūryba. Pastaruoju metu mėgstu atsiriboti, kyla noras kurti tyliai, todėl dažnai lieku namie, savo darbo kampelyje. Čia labiau susikaupiu, lyg pradedu kitaip girdėti kvapų natų skambesį.

P.: aš neriu į visus reikalus, kurie užtikrina sklandžią verslo eigą: bendravimas su tiekėjais, užsienio partneriais, apsitarimai su komanda. Dažniausiai mano diena būna labai dinamiška.

Kuri darbo dalis įdomiausia?

Greta ir Paulius: viskas yra įdomu. Nekurtume, jei būtų neįdomu.

Kaip pasirenkate aromatus produktams? Ar skoniai panašūs?

G.: įkvėpimas gali ateiti netikėtai: vaikštant miške, išėjus į sodą, apsilankius renginyje ar sutikus tam tikrą žmogų. Ir, žinoma ,kelionės. Pirmiausia kyla idėja, o tada pradedu žaisti su kvapais, juos derinti. Vieną dieną jie gali užsiuosti vienaip, kitą dieną derinys pasirodo ne toks patrauklus, todėl sunku nupasakoti, kaip pasirenku kvapų natas – tai nuolatos kintantis procesas. O skoniai turbūt panašūs, būtų sunku dirbti su labai skirtingais skoniais.

Kokius kvapus labiausiai mėgstate, o kas ne itin patinka?

G.: man patinka pažinti kvapą, kvapo natas. Stengiuosi iš karto nespręsti, ar man patinka, ar ne, nes kvapai turi savybę kisti ir jų kaita priklauso nuo mūsų aplinkos, hormonų pokyčių ar net oro sąlygų. Tačiau pastebėjau, kad  mano kūryboje labiau vietą atranda medienos, dervų aromatai, gaivūs gėliniai ar žoliniai aromatai.

P.: man labiau prie širdies medienos, prieskonių aromatai, nors nustebinti gali ir kitos kvapų kompozicijos. Neapsiriboju, nes žinau, kad vieną dieną nepatikęs kvapas gali nustebinti kitą dieną.

Kaip per dešimtmetį keitėsi „Natūralių idėjų“ asortimentas? Kuo išskirtiniai jūsų kuriami produktai?

P.: mūsų įmonės istorija ilga. Kaip jau minėjome, iš pradžių gaminome natūralius rankų darbo muilus, paskui Greta pradėjo domėtis natūraliomis žvakėmis. Nuo pat pradžių stengėmės, kad visi produktai būtų išskirtinai kokybiški. Mums labai svarbu natūralumas, tvarumas. Pavyzdžiui, dažnas nustemba, kad taip prabangiai atrodančios pakuotės yra gaminamos iš perdirbto popieriaus. Medienos dirbtuvėse, kurios, beje, yra mūsų įmonės, stengiamės panaudoti visą medį, taip atsirado automobilio/drabužinės kvapai, kvapai su mediena, kuriems panaudojame likusias medžio drožles.

G.: Vis daugiau pradėjau domėtis kvapais, taip atėjau iki parfumerijos. Kiekvieną mūsų kvapams naudojamą ingredientą kruopščiai atrenku pati. Eterinius aliejus perkame tiesiai iš ūkininkų, kurie augina levandas ar citrusus. Mums nuoširdžiai rūpi ką gaminame, nes visus gaminius naudojame patys, siūlome artimiesiems ir draugams. Norisi, kad produktai būtų aukščiausios kokybės, kad nebūtų gėda pasiūlyti nei patiems brangiausiems žmonės. 

Ar egzistuoja kvapų mados? Kas dabar ant bangos?

G.: Renkantis kvepalus, svarbesnis individualumas – kiekvienas renkasi pagal save. Kvepalų mada pastovesnė, o kai kurie kvepalai madingi amžinai, pvz., „Chanel Nr 5“, „Shalimar“  ir kiti. Kvepalų pasirinkimą gali lemti net ne mados bangos, o pavyzdžiui šalis, kurioje gyvenama. Vienose šalyse pasirenkami gaivūs, lengvi kvepalai, kitose mėgstami sunkesni, medienos, smilkalų kvapai.

Kaip bendras verslas veikia santykius?

P.: būna visko ir ginčų, ir „aha“ momentų. Išgyvename viską kartu, bet manau Greta sutiks, jog puikiai papildome vienas kitą.

G.:  esame skirtingi ir turbūt tai yra mūsų stiprybė. Aš esu ramesnė, Paulius impulsyvesnis, aš mėgstu apsvarstyti, sugalvoti, kurti, o Paulius stengiasi idėjas įgyvendinti greitai, jei sugalvojo vadinasi – imasi ir daro. Jo idėjos drąsesnės, mano labiau apsvarstytos.

Ar jau sergate profesine veikla – itin didelį dėmesį skiriate kvapams kur benuvyktumėte, atostogaudami ieškote idėjų ir pan.?

G.: o taip! Kur benuvykčiau, stengiuosi kuo labiau pažinti tos vietovės augalus. Domiuosi kokie eteriniai aliejai išgaunami būtent tose vietovėse, kokie kiti augaliniai produktai gaminami. Per domėjimąsi galima susidraugauti, susipažinti su būsimais tiekėjais. Ispanijoje, Prancūzijoje jau taip pavyko, na, o štai Filipinuose beieškodama ylang-ylang eterinio aliejaus likau nesuprasta. Kvapiųjų kanangų medžiai auga beveik visuose Filipinų salų kampeliuose, tačiau vietiniai nežino kas tai yra ir kad iš jų gaminamas prabangus eterinis aliejus. 

P.: Gretos nuoširdus domėjimasis vietos augalais įtraukia ir mane, ir mūsų sūnus – į paieškas dažnai įsitraukiame visi.

Kaip atskirti mums tinkančius ir netinkančius kvapus bei kvepalus?

G.: Atskirti, kas tinka, o kas – ne, labai paprasta. Imti reikia tą, kuris iškart patinka. Uoslė perduoda smegenims informaciją ir iš jų sulaukiame atsako, ar tas kvapas mums tinka, ar ne. Jei kvepia maloniai, reikia neabejoti savo pojūčiais ir nusipirkti. Jei dvejojate, nes kažkuri nata nepatinka, prisitaikote, nes antra pusė yra sužavėta ir viliatės prirasti, darote klaidą. Kvepalus rekomenduojama rinktis intuityviai, uoslė mūsų tikrai neapgauna. Jei kvepia nemaloniai, reiškia, kad kepaluose yra medžiagų, kurios mums netinka, galbūt gali alergizuoti ar yra kitaip nepriimtinos. Su laiku tikrai nepriprasime, kvapas vis labiau erzins, gali atsirasti nemalonų pjūčių, pavyzdžiui, galvos skausmas ar svaigimas ir kt.

Jūsų verslas mini dešimties metų jubiliejų. Koks jausmas, kai atsigręžiate į nueitą kelią?

P.: apima nerealus jausmas. Toks jausmas jau buvo apėmęs, kai atidarinėjome parduotuvę Vilniuje. Apsidairai, matai kokio lygio produktus sukūrei, kad žmonės juos mėgsta, giria. 10 metų – daug ir mažai. Pradėjome po truputį, o dabar vis labiau įsibėgėjame. Laikas atverti duris naujienoms, eksportui. Laukia naujas, jaudinantis etapas.

G.: pritariu Pauliui – jausmas labai geras. Kartais reikia kelis kartus mintyse pakartoti – „Štai, tai mes sukūrėme“. Prisiminus pradžią, dabar bet kokie sunkumai lengvesni. Apima labai malonus jausmas, kai žmonės sako, jog tokiais namų kvepalais norėtų ir patys kvepintis. Galbūt laikas sukurti ir kvepalus žmonėms?

Gal galite atsakyti į amžiną klausimą „ar galima dovanoti kvepalus“?

G.: Negalima griežtai sakyti „ne“. Jei norima dovanoti artimam žmogui, draugui, gerai pažįstant jo skonį, kodėl gi nepadovanoti kvepalų, kvepiančios žvakės ar namų kvapų? Tačiau gerai nepažįstant žmogaus, tokios dovanos dovanoti nerizikuočiau, geriau padovanoti – dovanų kuponą. Jei nežinote žmogaus skonio, tikrai nerekomenduočiau – saldžių kvapų, taip pat sunkesnių natų frankincenso, agarmedžio.

Laima Samulė